- ženkli
- ženklùs, ženkli̇̀ bdv. Ženkli̇̀ vietà, nepasiklýsi.
.
.
ženklingas — ženklìngas, a adj. (1) [K], Rtr, BŽ177, DŽ, NdŽ, KŽ, OGLII302, ženklingas (1); L, L636 1. N, NdŽ žr. ženklus 1: Ženklingi buvo man tie keliukai, kad jojau pas mergytę KlvD29. ženklìngai adv. NdŽ, KŽ, ženklingai; L, L636, Rtr: Jei tada tieg… … Dictionary of the Lithuanian Language
ženklinis — ženklìnis, ė adj. (2) I, KŽ, ženklinis (1); Rtr 1. L706 kuris turi ženklą: Ženklìnė prekė NdŽ. 2. signalinis: Ženklìnė ugnis DŽ, NdŽ. Ženklinis kuoras BŽ241. Ženklinės marškos laikomos patiestos, kol lėktuvas paleis raketą „supratau“ rš … Dictionary of the Lithuanian Language
ženklinė — ženklìnė sf. (2) I asignacija … Dictionary of the Lithuanian Language
ženklus — ženklùs, ženkli̇̀ bdv. Ženkli̇̀ vietà, nepasiklýsi … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ženklus — ženklùs, ì adj. (4) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Ktv; SD135, N, S.Dauk, LsB263 1. greit pastebimas, lengvas pažinti, aiškus: [Bičių] motinos kirmius ženklùs Plm. Jau ženklì, kad vaiko laukia Dglš. Ūlyčioj moterys, kad ir labai žeñklios, sarmatijas… … Dictionary of the Lithuanian Language
priegaidėženklis — (neol.) sm. (1) priegaidės ženklas: Smailinį priegaidėženklį reikia dėti ant ilgųjų tvirtagalių Jn … Dictionary of the Lithuanian Language